1:09:05
- Pasistenk atsakyti ið karto.
- Ne, mes...
1:09:12
Pradedame trokðti to, kà matome kasdien.
Nejauti þvilgsniø, varstanèiø tavo kûnà.
1:09:17
O ar tavo akys neieðko to, ko trokðti?
1:09:22
- Sutinku, bet dabar pasakykite, kaip...
- Ne, dabar man ðá tà papasakokite.
1:09:29
Tavo atostogø pasiûlymas jau negalioja.
Kodël iðvykai ið ranèos?
1:09:34
- Daktare, neturiu laiko tokiems pokalbiams.
- Kiekvienam laikas teka savaip.
1:09:41
- Tai tavo paskutinë proga.
- Vëliau. Dabar paklausykite Turime dar penkias...
1:09:45
Ne, klausau dabar.
1:09:52
Po tëvo mirties tapai naðlaite, buvai 10 metø,
apsigyvenai pas giminaièius. Kas toliau?
1:10:02
- Vienà rytà paprasèiausiai pabëgau.
- Ne paprasèiausiai. Dël kokios prieþasties, kuriuo metu.
1:10:11
- Labai anksti.
- Taigi kaþkas paþadino. Blogas sapnas? Kas tai buvo?
1:10:18
- Iðgirdau kaþkà keisto.
- Kas tai buvo?
1:10:25
- Tai buvo riksmas, primenantis vaiko raudà.
- Kà darei?
1:10:35
Nulipau þemyn, iðëjau á laukà,
nuëjau á tvartà.
1:10:43
- Labai bijojau ten paþvelgti, bet turëjau.
- Ir kà ten pamatei?
1:10:51
- Avys, tai jos bliovë.
- Pavasariniai avinëliai ëjo á skerdyklà?