1:11:00
O kità,
kas nors visai kitas.
1:11:03
O kai, pavyzdþiui, jie nori
iðtirti þudiko elgesá,
1:11:07
jie áskiepija vienam ið gyventojø
naujà identitetà.
1:11:11
Sukuria jam ðeimà, draugus,
visà praeitá...
1:11:16
netgi pamestà piniginæ.
1:11:18
O tada jie stebi rezultatus.
1:11:21
Ar þmogus, gavæs þudiko praeitá,
tæs jo nusikaltimus?
1:11:26
O gal mes esam kaþkas daugiau
nei vien prisiminimai?
1:11:29
Tai, kad tapai þudiku,
yra viso labo liûdnas sutapimas.
1:11:34
Prieð tai turëjai daugybæ
kitø gyvenimø.
1:11:37
Tik netyèia prabudai...
1:11:39
kai keièiau tavo prisiminimus.
1:11:41
Kodël jie tai daro?
1:11:44
Mes esam individualûs ir turim sielas...
1:11:48
ir tuo skiriamës nuo jø.
1:11:50
Jie galvoja, kad atradæ
þmogaus sielà...
1:11:52
supras, kaip veikia
mûsø prisiminimai.
1:11:55
Pas juos kolektyvinë atmintis.
Jie turi bendrà protà.
1:11:59
Jie mirðta.
Jø rasë jau ant iðnykimo ribos.
1:12:04
-Jie mano, kad mes galim juos iðgelbëti.
-O að èia prie ko?
1:12:07
Tu esi kitoks. Tu pasiprieðinai
bandymui pakeisti prisiminimus.
1:12:17
Kaþkaip iðmokai derinti.
1:12:20
Derindami jie keièia daiktus,
stato miestà.
1:12:24
Jie turi maðinas, giliai po þeme...
1:12:26
kurios nukreipia jø telepatines
galias.
1:12:31
Jie èia viskà valdo,
netgi saulæ.
1:12:33
Todël èia visad tamsu.
Jie nemëgsta ðviesos.
1:12:37
O kam jiems reikalingas tu?
1:12:38
Kai tik jie mus atsigabeno èia,
1:12:40
iðtraukë ið mûsø informacijà,
1:12:44
sumaiðë jà tarsi daþus...
1:12:46
ir tada nusprendë kam ir kokius
prisiminimus gràþinti.
1:12:49
Bet jiem reikëjo menininko,
kuris padëtø.
1:12:54
Að suprantu þmogaus
protà geriau nei jie,
1:12:59
tad jie leido man pasilikti
mokslininko sugebëjimus...